Vienas vokietis prarado darbą. Pašalpa baigėsi, draugai pinigų skolinti nenori… Vargšas jau susiruošė parduoti butą… Praėjo mėnuo, ir staiga jis neįtikėtinai praturtėjo: nusipirko namą miesto centre, naują mašiną, vilą… Draugai klausinėja:
- Hansai, kur tu gavai tiek pinigų?
- Na, tiesiog daviau skelbimą į laikraštį…
- Kokį?
- Paprastą: „Aš vargšas turkas, labai noriu grįžti į tėvynę, bet neturiu pinigų“
Susitinka Naujas Rusas (mersas, mobiliakas paskutinės laidos, apsirengęs čiki) savo seną klasioką (žmogus baigęs porą universitetų, inžinierius, apdriskęs, akys įdubę) Inžinierius ir klausia Naujo Ruso:
- Klausyk, kaip tau pasisekė taip prasigyventi, juk vos mokyklą baigei, du kart du ilgai mastydavai o dabar gyveni, kaip inkstas taukuose?
- Labai paprastai: važiuoji į Vokietija perki alaus skardinę už 1 eurą parveži, parduodį už 3 euros, vat iš tų 2 procentų ir gyvenu…
Kalbasi du vyrai. Vienas sako:
- Už savo gyvenimo geriausias dienas aš dėkingas Paryžiui…
- Bet tu niekada ten nebuvai!
- Už tai mano žmona ten praleidžia visas savo atostogas.
- Hansai, kur tu gavai tiek pinigų?
- Na, tiesiog daviau skelbimą į laikraštį…
- Kokį?
- Paprastą: „Aš vargšas turkas, labai noriu grįžti į tėvynę, bet neturiu pinigų“
Susitinka Naujas Rusas (mersas, mobiliakas paskutinės laidos, apsirengęs čiki) savo seną klasioką (žmogus baigęs porą universitetų, inžinierius, apdriskęs, akys įdubę) Inžinierius ir klausia Naujo Ruso:
- Klausyk, kaip tau pasisekė taip prasigyventi, juk vos mokyklą baigei, du kart du ilgai mastydavai o dabar gyveni, kaip inkstas taukuose?
- Labai paprastai: važiuoji į Vokietija perki alaus skardinę už 1 eurą parveži, parduodį už 3 euros, vat iš tų 2 procentų ir gyvenu…
Kalbasi du vyrai. Vienas sako:
- Už savo gyvenimo geriausias dienas aš dėkingas Paryžiui…
- Bet tu niekada ten nebuvai!
- Už tai mano žmona ten praleidžia visas savo atostogas.