Keletas

Sėdi du briedžiai girioj, žolę rūko. Pro šalį ežiukas bėga, tie šaukia jam:
- Ei, dygliuotas, čiuožk čia, žolės duosim.
Susuka ežiukui didžiausią suktinę:
- Na, trauk.
Ežiukas užtrauka nuo dūšios. Vienas iš briedžių:
- Na, ką jauti?
- Nieko nejaučiu...
Briedžiai apakę susižvalgo:
- Na tada imk dar užtrauk.
Ežiukas užtraukia.
- Na, ką dabar jauti ?
- Nieko nejaučiu.
Briedžiai iš vis apšalę sėdi:
- Ne nu tuo duodi, visai nieko nejauti?..
- Visai nieko. Nei rankyčių, nei kojyčių...

***

Baltarusijos vidurys, bekraštė gūdi giria. Per patį jos vidurį, tarsi peiliu perrėžta - plyti geležinkelis. Šalia geležinkelio senas medkirtys kerta malkas, ruošiasi žiemai. Iš tolo pasigirsta artėjančio traukinio garsas, o ne už ilgo pasirodo ir jis pats. Pradudant pro šalį atsidaro jo langas ir grakšti moteriška ranka išmeta paketą. Pastarasis plasnodamas sparneliais nusklendžia link medkirčio ir šleptelna anam ant peties. Senis pasideda kirvį, nusipurto paketą, atsisėda ant kelmo, susisuka papirosą, godžiai užtraukia ir žvelgdamas ilgesingu žvilgsniu į tolį murma:
- Dieve, dieve, kiek metų praėjo... O sužeistuosius veža ir veža...

***

Susitinka du draugai:
- Tai su Kovo 8, Petrai!
- O aš čia prie ko?.. Aš gi kaip ir ne moteris...
- Kaip ir ne moteris, bet sūka tai kaip reta...